puta

putà sf. (2) K, Vlkv, Pgr, Šv, Slnt, Dov, (4) Kp, Lp 1. DP580, SD245, H, R, N plakamo, rūgstančio, kaitinamo skysčio paviršiuje susidaranti oro burbuliukų masė; tokia mase virtęs skystis: Apgrindo putà ant alaus J. Iš muilo putà J. Padariau alutį vienų avižų. Alutis rūgo, puta putavo Šln. Ant alaus balta putà dedasi Lnkv. Eina ir eina alus pùtom Lkm. Alus išėjo pùtoms Šts. Tas alutis su puta, aš su baltu nuometu TŽI142. Oi alus – tai alus: puta bėga per stalus LTsII185. Prasidėjo kalba, alaus putos paraginama K.Bor. Gerk greitai, matai, ka bėga pùtos Vkš. Apaugęs žaliom pùtom Lkm. Vanduo pùtoms išeita Prk. Kumelė kaip šoko, pùtos drimba Dgč. Kad lekia, tai net pùtos krenta Ds. Šitiek kelio atlėkėme – arklys putose (labai sušilęs, suprakaitavęs) J.Paukš. Leis, kiek arkliai iškerta, arkliai būs iš vienų pùtų Plng. Kumelė vien pùto[je] paliko tokiu keliu Jnš. Arklys vieno[je] pùto[je], kaip pùtoms apdrėbtas Gršl. Arkliai balti nuo pùtų (labai sušilę, suprakaitavę) Gs. Gulkis, mano šešurėli, minkštan baltan patalėlin, pieno pùtų paduškėlėn (d.) Čb. Išeik, vyreli, išeik, išeik; jei gyvas esi, pieno putõm, pieno putõm, o jei numiręs, kraujo vilniom, kraujo vilniom BM456. Žalktys pieno putà išplaukė BM457. Jeigu gyvas būsiu, – pieno kils puta. Jei klastingai žūsiu, – kraujo kils puta S.Nėr. Lyg tartum čia žalktienė patį apraudojo, kai pieno putõs vietoj kraujo puta plūdo A.Baran. Iškaužojęs sniegas y[ra] netvirtas, dėl to su puta Šts. Marių pùtos sauja Sch19. Ale tau jie duos pinigų, tai tu neimk, tik tu prašyk pùtų no katilo LB235. Vėjas ataneša baltą burbulą vienų putų̃ in kraštą LKT321(Vžns). Neilgai telijo, bet pripylė su puta visas duobeles ant kelio Žem. Putos baltuoja, rodos, žąsų būriai nardosi po vilnis Žem. Ūždamos marios baltas putas muša rš. Putas mušiu, trenku B. Putas nubraukiu, nugraibstau, nugriebiu B. Apgraibyk putas nuo verėno, kad nevirtų su putomis J. Ant pùtos ir ant pauto veizdi DK77. Sidabro puta SD350. Kaip putos regint nyksta ..., taip žmogus tuoj išblyksta LKKV112. Marių putele burnelę prausiu JD284. Apynėli žaliasai, purynėli gražusai, tu po balta putele, aš po šilkų skuskele LB101. Vincelis visai jau miršta: putelės eina iš burnelės Žem. Kojų rankų nepakrutinu, kol pùtos neprasimuš par burną Šmk. Putìkės [pieno] nusistojo jau Lkv. Nuput' putẽlę [nuo pieno] Tvr. ^ Bobos baltumas kaip putà, nei saule sudegus Ktk. Tę vyras kap pùtų sudėtas, o kas jo razumas, kas jo pašnekumas! Lp. Baltas kai pùtų gniūžtis (labai baltas) Trgn. Kaip puta ant vandens CII400. Išeina uošvelė balta kaip gulbelė, o jos jauna dukružė kaip marių putelė JV178. Žmogus išnyksta kaip puta B. Baltas kaip deguto puta (juodas) LTR(Gdr). Alus be putos, duona be plutos, graži panelė be vainiko (marios, žemė, saulė) LTR(Slč). 2. scom. seilius: Tai mano vaikas putà, nežinau nė ką daryt, visas marškinių antis supuvo Pls. 3. NdŽ prk. negyvenimiškas žmogus, svajotojas.

◊ jū́ros pùtos; mãrių putà jūrų iškasenos, į kurių sudėtį įeina magnezija, titnagas ir molžemis: Iš jūros putų dirba šventuosius, vaikus J. Akmuo iž putos marių, kiauras, skylėtas SD82.

pùtų silikãtas tokia korėta medžiaga: Išorinėms sienoms pirmą kartą respublikoje panaudota lengva statybinė medžiaga – putų silikatas (sov.) rš.

pùtos žõlės; MitII139, LBŽ bot. vaistinis putoklis, muilinė (Saponaria officinalis).

kuĩlio putà menk. pliauškalius, blevyzga: Tikras kuilio puta, pliauška tokias begėdiškas kalbas Plt.

po putà (pùtomis) labai sušilęs: Visas po putà buvau, lig partęsiau maišą namo Užp. Ben tris keturias [merginas] iššokdena, paskui marškinius gręžia, net po putà Sug. Visas po pùtom kumelys Dglš. Arklys po pùtom – lekia kaip pasiutę Ktk.

trìdalo putà vlg. karštakošis: Butkus antai toks buvo trìdalo putà Trk.